pujoti

pujoti: pujóti, -ója, -ójo (la. pujāt) 1. tr. svaidyti į šalis, blaškyti, sklaidyti, puiskoti: Nepujók šieno be reikalo Kal. Pujó[ja] pujó[ja] tus šiaudus i neėda Trk. Karšti vėsulai, žvildamys degančias smiltis, neapregamūse tyrūse pujojo S.Dauk. Vėjas tykiai lapus pujoja nuo gelsvų klevų E.Miež. ║ purenti: Pujoti plaukus M.Unt. 2. intr. G105, LVIII404 pūsti (apie vėją): Dar nebuvo gerai įtamsėję, bet vienur kitur ištryško žvaigždė, pujojo vėjas P.Cvir. 3. tr. niekais leisti, eikvoti: Aš neduosu savo turto pujóti. Ar aš paskuo ubagais eisu?! Grg. 4. refl. smėlyje kapstytis, plunktis: Vištale, tu jau pujóties ateini! Brs. Žiūrėk, kaip vištos darže pujójas Skd. \ pujoti; išpujoti; nupujoti

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

išpujoti — tr. 1. išsklaidyti, išdraikyti: Eikiat į lanką ir išpujokiat kūgius, kad geriau šienas džiūtų Mžk. Likusį vežime šieną išpujosiam, kad būtų greičiau, ir lėksiam kito vežimo Als. Ka išpujojo vė[ja]s tą šieną – po visus laukus Trk. 2. kuičiantis,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nupujoti — tr. kuičiantis, plunkiantis iškapstyti: Nupujojo vištos kanapius: pridirbo duobelių, gurbų kanapyne Šts. pujoti; išpujoti; nupujoti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias